Kodėl sekmadieniais liūdna?

Ar kam nors dar šiame plačiame pasaulyje sekmadienis asocijuojasi su liūdesiu? Jei kur nors keliauju ar turiu kam nors pasakyti iki pasimatymo (net jei rytoj) gerklę suspaudžia gniutulas ir skruostais nevaldomos pasileidžia ašaros. Ir svarbiausia juo labiau netinkama situacija, pvz. tarp krūvos žmonių, juo labiau šitas incidentas tikėtinas...

Kol buvau mokykloje ta buvo pradinėse klasėse patrita savotiška traumelė... bet kodėl aš jos išaugti nagaliu... ta melancholija tikrai nekažką. Ašaros tik sukelia galvos skausmą. O gal tai tada kai pamirštu koks gyvenimas yra puikus: turiu rankas, kojas, šeimą (už 2000km, bet visada laukiančią), mylimą, draugų, blausias karjeros perspektyvas... o kaip dėl šviesaus rytojaus? užtikrintumo?

rytojus, aiteitis... kuo aš greičiausiai būsiu: marketing coordinator --> marketing executive --> marketing manager --> retired marketer

o mama? o žmona? Martina apie tai pragysta. cha. kur ta pankiūkštė prapuolė, kuri kuo garsiausiai cypaudavo - 'vaikai, vyras - niekada aš ir pati sau gera kompanijojė'. Gal kur nors tarpuose visų šitų nuotykių...

Tik kokioje sferoje ta marketingą mučinti. Media? mmmm kaip saldu, kameros, video kambariai, dark roomai nuotraukoms ryškinti. Tik labai tresuoto gyvenimo perspektyva neatrodo viliojanti, bet kur to streso nėra. Streso beje gauname tiek kiek jo įsileidžiame, taigi karma ramybė OM ir galiu net labiausiai skubančioje minioje jausti harmoniją ir džiaugsmą. Taip. Kaip viskas paaiškėja, kai atsiduria prieš akis. :)

Planavimas

Naudingi pastebėjimai:
- naudokis 'To Do' sąrašus viskam
- nustatyk Deadlainus
- naudokis tuo ką išmoksti darbo treniruotėse

Nesklandumai gražiajame gyvenime...

Esu pikta... nepatinka man šitas jausmas. Tuo labiau, kad nesuvokiu ar esu pikta dėl savo poelgių, o tiksliau poelgių nebuvimo ar dėl jo ... Myliu nemyliu... aš per jauna žinoti tokius dalykus...

Carpe diam. Kaip tai pasiekti neišeinant iš proto, kai kiekviena kūno dalelė rėkia o kaip dėl ateities. Noriu mažiau galvoti ir daugiau mėgautis... smegenys nustokit suktis...

Do not be a pleaser, there is no point. Live your life for yourself.

2010

Seniai bebuvau cia uzklydus. Ir tiek daug visko atsitiko... bet reikia gyventi dabartyje, nes nei ateitis nei praeitis nelinksmina cia akimirka. O šią akimirką aš labai laiminga. Kodėl? Turiu artima žmogų, kuris man rūpi ir kuriam rūpiu aš... taip net ir Martina pakliuvo į šias pinkles. Kaip gerai prisimenu mokyklinius laikus kai nuoširdžiai tikėjau, kad niekada neįsimylėsiu. Cha! Banalu, bet myliu. Jau 4 mėnesiai kaip kartu ir viskas tik geryn. Jau buvau sutikusi jo šeimą. Labai mieli žmonės. Ir jo draugai mane mėgsta. Aš labai nestabili asmenybė, kaip man reikia kitų pripažinimo...
Kiti reikalai :) darbas einasi labai pozityviai dabar. Po naujų metų pertraukos negalėjau atsigauti gal kokias 2 savaites kaip nesava buvau. Bet dabar susigyvenau su nauju vadybininku ir dalykai krenta į savo vietas. netai kad suprantu ką darau ar planuoju kaip darysiu, bet bent jau jaučiuosi padoriau... Vakar išiunčiau video apie Sales Conference visai komandai ir vis sulaukiu puikių pagyrimų iš komandos narių ir net iš aukščiausių vadybininkų. Labai gera. Koncentruosiuosi i media marketingą po studijų, tai kažkaip labiau limpa nei kitos jo formos...

Dar... sveikata ir kūnas... toks pats nesikeičiančiai perdidelis... Gal vieną dieną būsiu gražesnė. O dabar bus taip kaip yra.

Gyvenimas tikrai yra gražus. :)