Kai namuose nera interneto - slapukauju darbe :D

2009-09-15
Gimtadienis. Gimtadienio sulaukusiems prašom atsistoti. Jau stoviu. :D Kokia šiandien buvo puiki diena. Darbe kolegos iš pat ryto palinkejo gero gimtadienio. Emma, the best of all possible managers, had a little present which was from all the department and that was very nice. Jyeee, kaip pasakytu Boratas, NICE :D Turėjau iš vakar nupirkusi pyragėlių ir saldumynų todėl atsidėkodama visus pavaišinau ir visi šypsojosi. Ir dar apkabinau visus ir tie apkabinimai buvo vienas geriausių dalykų atsitikusių iki šiol darbe. Iš tiesų:
Everyone needs a hug in the morning one in the end of the day as many as possible squeezed in between, because no matter how big is your problem the hug is the best cure of all.
Nors visą dieną ir praleidau customer focused selling, vitiek buvo labai gera diena. Parėjusi vakarop prie stalo, radau dar vieną dovanėlę nuo Lenos, ukrainietės kuri UK jau 10 metų gyvena, o su 3M jau pusantrų metų. Bijūnais kvepiantis prausiklis, net nežinojau kad tokių galima rasti.
Maloniausi dalykai buvo Dominykos skambutis ir nereali Igno žinutė, kurią jis pasirašė, brolis Ignas. Myliu savo šeimą. Jie nuostabiausi. Gal ir aš kada nors sukursiu kažką panašiai gražaus.
Dar nespėjau peržvelgti savo elektroninio pašto įdėmiai. Mačiau tik kad nuo Rimos laiškas yra. Jau pribrendau norėjimui??? O kur dingo aš per jauna, man reikia laisvės ir išsibėgioti? Gal čia kalta ta darbo atmosfera, kur atrodo jog visi turi vyrus ir žmonas, na bent jau partnerius kaip minimum.... juk būti kitokiai nieko tokio. Išsiskirti, išryškėti juk tai viena iš siekiamybių...
22 gražus skaičius. Mama pasakė, kad lyderių skaičius, gal reiktų pagalvoti apie kokį lyderių kursą, ar apsiimti vadovauti kam nors... Bet be išankstinio pasiruošimo vadvoauti... hm... apmastyti reiktų šias galimybes.
22-ųjų gyvenimo metų atspindžiai: keliaujant per Marijos dovanotą knygutę:
Rugsėjis – ir vėl Raimundas Bilyk
Spalis – nesuprantu dar kas esu ar kuo norėčiau būti, bet jau jaučiu kaip stipri srovė mane kažkur neša.
Užduotis – išmokti neverkti.
Laimė būna tikra tik tuomet, kai ja daliniesi.
Tikiuosi, kad meilė niekada nesibaigs...
Lapkritis –
Obama laimėjo rinkimus – permainų metas?
Pradžiamokslio saldumas = 3h pusryčiai o klorijų nulis.
Metuose nėra pakankamai dienų, kad studentai sugebėtų pasiruošti ir išlaikyti egzaminus.
Baimė yra pats geriausias motyvatorius apsaugoti save nuo blogų pasėkmių. Egzamino baimė apsaugo nuo bedarbystės?
Gruodis
Gavau 3M Placementą!!!!!! (2009 Groudžio 4)
Sausis
Pradžia iš naujo... Klausytis savo širdies.
Daugiau niekada nesiskūsiu, kad turiu per daug darbo, tokiu būdu bent jau kai kurie dalykai būna padaromi.
Dvasingas pašnekesys su Tomu Londone po šėlsmo Gedo bare.
Laiko visada yra – kai nori.
Skrendantis laikas praleistas su Diana ir Skirmante.
Vasaris
Anglijoje prisnigo – kaip ir visada gamtai kažką iškrėtus baisinis sąmyšis. Carpe diam.
Kovas
Pirmas bandymas daryti gyvą transliaciją su Lutube. Visai gerai. Nors iš kart taip ir neatrodė.
Pasivaikšiojimas su Andrew. Jis toks kuklus, net miela žiūrėti.
Staigmena skrydis į Lietuvą – žinojo tik zuijkis
Grįždama į angliją pirmą kartą per 3-ejus metus grįžau ‘namo’.Geras ir jaukus jausmas.
Balandis
Dirbau tour guide universitetui. Sužinojau šiek tiek daugiau apie Management school.
Gegužis
Paskambink varpais – gal kas išgirs ir išgelbės tave iš tavo pačios likimo.
Ryt egzas – kas čia gali būt gero…
Kodėl egzaminai taip lėtai eina. O visas kitas gyvenimas taip geritai.
Birželis
Pas Eglę Kaune. Žiūriu į miegančias Mariją, Eglę, Ievą ir Živilę. Vakar šaunus vakarėlis buvo.
Kurtuvėnų parke slėpėm butelį vyno su apsimiegojusiu Martynėliu. Atkasim kitą kart kai grįšiu. O poto maudėmės. Vienintelės maudynės ežere šią vasarą.
Liepa
Darbo pradžia su šiokiais tokiais nesusipratimasi. Jaučiuosi ne vietoje.
Susidraugauju su Reda, Agne ir Rūta. Smagios paničkos.
Rugpjūtis
Kelionė su Živile po Europą tranzais
Ir vėl rugsėjis....

2009 09 05
Dar tik pirma rugsėjo savaitė, bet jau kvepia rudeniu,jau salė pamažu pradeda tik šviesti ir nešildyti. Taip ir viduje, jau kvepia rudeniškapa baigos nuotaik.a: metų pabaigos, rodos/rėdos rato užsidarymo, ir susitąstymo nuotaika.
Ech... darbe kiekvieną dieną vis mažiau prasmės matau, pakilios nuotaikos akimirkų vis mažiau, o kai išeis Emma nebeliks ir jos padrasinamųjų žodžių ir raštelių. Kaip žmonės sugeba tokį darbą dirbti metų metus? O gal kai įsidirbi pasidaro geriau? Kiek laiko tada reikia, kad ištiesų priprastum? 3 mėnesiai matomai nepakankamai, nes kolkas dar nepriprantu.
Susijungti. Išnaudoti kiekvieną naują susitikimą ir pažintį kaip treniruotę jungimos pratimuose. Pratimuose cha... gyvenimas tai juk ne žaidimų aikštelė kur suklydęs gali lengvai pasitaisyti. O gal... gal kaip tik taip yra. Žaidimų aikštelė tėra mūsų didelis gyvenimas, ar atvirkščiai, mūsų gyvebnimas tėra didelę žaidimų aikštelė. Čia galima klysti pasitaisyti ir vėl pradėti viską iš naujo. Tikrai pradėsiu viską iš naujo, kas 7 metus pažadu. Paskaičiuokim broliai kurmiai:
1 – 7 metai – gyvenau kaime ir džiaugiausi senelių namų šiluma, pažindinausi su pasauliu.
8 – 18 (ne visai 7 bet arčiausiai kas gaunasi pasikeitimų buvo ir tarp šio dešimtmečio) – gyvenau Šiauliuose, buvau moksleivė, seniūnė, aktyvistė, draugė.
19 - ... išsikrausčiau į angliją, esu studentė/marketiingo kordinatorė, kurianti savo ateitį moteris.
Taigi pagal šį skaičiavimą rimti pasiketimai turėtų įvykti kai man bus 26 ar panašiai. Kaip tik ir išeina pabaigiu universitetą – 23 metai, padirbėju dar 3 – 4 metus kaip marketierė ir tada keičiuoi. Į ką keičiuosi? Manau sugalvosiu tada... :D Kaip gera žinoti, kad esu laisva ir niekur neįstrigusi ilgam laikui. Šitaip man kurkas labiau patinka galvoti – pasikeitimų kelias geresnis, negu ‘Įsivaizduoji šitokį darbą turėsiu dirbti dar mažiausiai 40 metų jei noriu turėti ramią senatvę, per kurią balažin ką veiksiu... Noriu veikti dabar. Noriu gyventi visą savo gyvenimą. Ir gyvensiu. Nuo dabar. Nuo čia.
Puikuma.

Kodėl kartais žemės nejaučiu po kojom?

Smagu kai žemės nejauti nes drugeliai apsigyvenę skrandyje tave kelia link meilės, susižavėjimo ar dar kokio nors tyro jausmo. Deja, paskutiniu metu drugelių mažoka mano stratosferose. Kuo didesnė užduotis, kuo dugiau atsakomybės, o tuo pačiu ir didesnis atpildas (jei pasiseks!) tuo labiau nenoriu to daryti.
Reikia pradėti nuo mažų dalykų. Išskaidyti neįveikiamus kalnus į apeinamas uolienas. Net jei ir nematai bendro vaizdo iš kart, kaip įgyveninsi projektą/atliksi užduotį, vistiek verta sugalvoti koks gali būti pirmasis tavo žingsnis.

Dar labai svarbu: ne viskas kas yra skubu yra svarbu. Šiandien pusę dienos praleidau klijuodama etiketes ir ieškodama pasimetusių lankstinukų. Išmokau kad kitą kartą būtina pasidaryti normalų adresų sarašą. Labai daug laiko būčiau šiandien sutaupiusiu jei tokį būčiau turėjusi. Jaučiausi kaip kokia sekretorė apsirovusi krūvomis popieriukų ir vokų. Argi tai marketingas? Kur visas spindesys ir lemtingi sprendimai?

Turiu ir rimtų užduočių. Reikia prioritizuoti rimčiau, nes kolkas tik darau bet ką kas nusileidžia ant mano stalo, o kuo toliau tuo daugiau administracinio pobūdžio popierizmo čia leidžiasi.

Perspektyvos jautimas yra svarbiau. Žinok savo pareigas ir jas atlik, bet nesileisk išnaudojama.

po ilgo savaitgalio...

Kaip gera, kaip gera kuo nors žavėtis. Gera būti draugiškiems. Tada lengviau egzistuoti. Susidraugausiu su Džeimiu, jis atrodo paprastas ir mielas žmogiukas.

Dideli norai padeda toli nukeliauti. O svajonės kurios gazdina yra pačios nuostabiausios. Tik nereikia jų atidėlioti vien dėl to kad atrodo per didelės. Viską galima išskaidyti į pakopas ir pradėti nuo mažiausių žingsnelių. Pasitikėjimas savo jėgomis ir 'Aš galiu' požiūris. Laikytis savo plano ir pasiekti tai ko nori.

Aš galiu!