Smagu kai žemės nejauti nes drugeliai apsigyvenę skrandyje tave kelia link meilės, susižavėjimo ar dar kokio nors tyro jausmo. Deja, paskutiniu metu drugelių mažoka mano stratosferose. Kuo didesnė užduotis, kuo dugiau atsakomybės, o tuo pačiu ir didesnis atpildas (jei pasiseks!) tuo labiau nenoriu to daryti.
Reikia pradėti nuo mažų dalykų. Išskaidyti neįveikiamus kalnus į apeinamas uolienas. Net jei ir nematai bendro vaizdo iš kart, kaip įgyveninsi projektą/atliksi užduotį, vistiek verta sugalvoti koks gali būti pirmasis tavo žingsnis.
Dar labai svarbu: ne viskas kas yra skubu yra svarbu. Šiandien pusę dienos praleidau klijuodama etiketes ir ieškodama pasimetusių lankstinukų. Išmokau kad kitą kartą būtina pasidaryti normalų adresų sarašą. Labai daug laiko būčiau šiandien sutaupiusiu jei tokį būčiau turėjusi. Jaučiausi kaip kokia sekretorė apsirovusi krūvomis popieriukų ir vokų. Argi tai marketingas? Kur visas spindesys ir lemtingi sprendimai?
Turiu ir rimtų užduočių. Reikia prioritizuoti rimčiau, nes kolkas tik darau bet ką kas nusileidžia ant mano stalo, o kuo toliau tuo daugiau administracinio pobūdžio popierizmo čia leidžiasi.
Perspektyvos jautimas yra svarbiau. Žinok savo pareigas ir jas atlik, bet nesileisk išnaudojama.
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
.jpg)
No comments:
Post a Comment